Gailestingumo jubiliejaus vaisiai, laicizmo tema, iššūkiai jaunimui ir Europai, sinodinės Bažnyčios siekis, komunikacijos darbuotojų atsakomybė ir naudingi patarimai kunigams. Tai temos, kurias palietė popiežius Pranciškus ilgame interviu belgų katalikų savaitraščiui „Tertio“. Pokalbis publikuotas trečiadienį.
Nuostatos, kurios nori išstumti religiją iš viešo gyvenimo, yra pasenusios nuostatos. Popiežius Pranciškus, išryškindamas skirtumą tarp pasaulietiškumo ir laicizmo, pastebi, kad pasaulietinė valstybė geriau nei „konfesinė valstybė“. Jis priduria, kad negerai, jei pasaulietiškumas užtrenkia duris Transcendentui. Tai paveldas, kurį paliko Švietimo epocha. Atvirumas Transcendentui tai žmogaus esybės dalis, ir kai politinė sistema to negerbia, ji paneigia žmogaus asmenį, negerbia žmogaus.
Popiežius atsakė ir į klausimą apie karus bei religinį fundamentalizmą. Pasak popiežiaus, jokia religija negali kurstyti karo, nes taip skelbtų griovimo, neapykantos dievą. Popiežius patvirtina, kad negalima kariauti Dievo vardu, jokios religijos vardu, todėl terorizmas, karai nesusiję su religija. Tačiau dabar matome, kaip pasinaudojama religinėmis deformacijomis siekiant pateisinti karus. Šios mažos grupės susargdino savo religiją ir skaldo bendruomenę, kas yra tam tikra karo forma.
Toliau popiežius kreipia dėmesį į Europos žemyną ir apgailestaudamas pabrėžia, kad ir praėjus šimtui metų po Pirmojo Pasaulinio karo, pasaulis išgyvena konfliktą, tačiau „dalimis“. Nors sakome „Niekada daugiau tenebūna karo“, tačiau vis tiek gaminame ginklus ir juos parduodame tiems, kurie kovoja dėl ginklų gamintojų interesų. Pranciškus pastebi, kad šiandien trūksta tokių tikrų religinių lyderių Europai kaip Schumanas, De Gasperi ir Adenaueris, kurie kovojo prieš karą. Europai reikia lyderių, kurie eitų į priekį, - priduria popiežius Pranciškus.
Pokalbio metu paliesta ir Gailestingumo jubiliejaus tema. Popiežius pasakoja kaip gimė Gailestingumo jubiliejaus idėja. Tai, kad jubiliejus vyko ne tik Romoje, bet visame pasaulyje, sukėlė daug judėjimo. Daug žmonių pajuto kvietimą susitaikyti su Dievu, pajusti Tėvo švelnumą. Gailestingumas, - svarsto popiežius perfrazuodamas Bonhoefferį, - brangus, o kartu ir už gerą kainą. Gera kaina, nes nieko nereikia mokėti, nereikia pirkti indulgencijų. Brangus, nes tai vertingiausia dovana. Brangus, nes Dievo vardas – gailestingumas, - sako Šventasis Tėvas.
Popiežius dar kartą paliečia sinodalumo temą. Bažnyčia gimsta iš bendruomenės. Bažnyčia veikia arba pagal piramidės principą, kur daroma tai, tai ką sako Petras, arba sinodinė Bažnyčia, kur Petras yra Petras, bet lydi Bažnyčią. Įsimintiniausias to pavyzdys – du pastarieji sinodai, skirti šeimai, po kurių gimė paraginimas „Amoris Laetitia“. Bažnyčios vienybė yra įvairume. Sinodalumas tai ne sprendimai nuleidžiami iš viršaus, bet įsiklausymas į vietines Bažnyčias, derinimas, įsižiūrėjimas, - pastebi popiežius. Anot jo, sinoduose šeimos tema diskusijos vyko kaip tarp brolių, kur Petras užtikrina Bažnyčios vienybę.
Taip pat buvo paliesta ir komunikacijos priemonių vaidmens tema. Pasak popiežiaus, žiniasklaidos atstovų atsakomybė didžiulė, nes jie gali formuoti gerą ar blogą nuomonę, jie gali kurti didžiulį gėrį. Žiniasklaidos priemonės prisideda konstruojant visuomenę, skatindamos galvoti, šviesti. Popiežius išvardijo kelis gundymus su kuriais susiduria komunikacijos priemonės – tai šmeižtas, dezinformavimas. Pastarasis gali sukurti ypač didelę žalą, nes nukreipia nuomones viena linkme, praleisdamas kitą tiesos dalį.
Baigiamosios popiežiaus mintys, išsakytos interviu, buvo skirtos kunigams, kuriuos popiežius ragino visuomet mylėti Mergelę Mariją, nesijausti našlaičiais, leistis vedamiems Jėzaus ir ieškoti kenčiančio Jėzaus kūno broliuose. Tai visko pradžia. Kunigai tenesigėdija būti švelnūs, - ragina popiežius, - šiandien reikia švelnumo revoliucijos pasaulyje, kurio širdis surambėjusi. (Vatikano radijas)
Nuotraukoje – Popiežius Pranciškus - AFP
