Trečiadienio rytą Vatikano Pauliaus VI salėje vykusios bendrosios audiencijos metu popiežius Pranciškus tęsė prieš savaitę pradėtą katechezių ciklą apie krikščioniškąją viltį. Šį kartą popiežius komentavo pranašo Izaijo knygos 52 skyrių.
„Artėjame prie Kalėdų ir pranašas Izaijas vėl mums padeda atsiverti vilčiai ir priimti Gerąją Žinią apie ateinantį išganymą. Izaijo knygos 52 skyriaus pradžioje girdime Jeruzalei skirtą raginimą pabusti, nusikratyti dulkes, nusimesti grandines ir apsivilkti naujais rūbais, nes Viešpats atėjo vaduoti savo tautos (plg. 1-3). Pranašas priduria: „Manoji tauta patirs mano šlovę tą dieną, nes aš Tas – Viešpats, kurs tai sako. Štai aš esu!“ (6)“.
„Į Dievo žodžius „Štai aš esu“, reiškiančius, jog jis nori mus išgelbėti, būti su mumis, pranašo paraginta, Jeruzalė atsiliepia džiaugsmo giesme. Tai labai svarbus istorijos momentas. Baigiasi Babilonijos tremtis, Izraelis atranda Dievą, o atrastame tikėjime atranda ir save. Viešpats yra arti ir „Izraelio likutis“, tai yra ta nedidelė tautos dalis, kuri ir tremtyje išsaugojo tikėjimą, kuri ištvėrė krizės sąlygomis, taip pat ir tamsybėse tikėjo ir turėjo viltį – tas „mažasis likutis“ vėl matys nuostabius Dievo darbus“.
„Šioje vietoje pranašas įterpia džiaugsmo giesmę: „O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, – to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną, garsindamas išganymą, sakydamas Sionui: „Viešpatauja tavo Dievas!“ [...] Drauge pratrūkite džiaugsmo giesme, Jeruzalės griuvėsiai, nes Viešpats paguodė savo tautą, atpirko Jeruzalę. Viešpats iškėlė savo šventąją ranką visų tautų akyse. Visi žemės pakraščiai išvys mūsų Dievo išganymą“ (Iz 52,7.9-10)“.
Izaijas, kalbėdamas apie išvadavimo ir taikos stebuklą, visų pirma atkreipia dėmesį į skubančio geros žinios nešėjo kojas: „O kokios dailios kalnuose šauklio kojos“. Pasak popiežiaus, jis panašus į Giesmių giesmė Mylimąjį, kuris ateina „šokinėdamas per kalnus, liuoksėdamas per kalvas“ (Gg 2,8). Taikos skelbėjas atskuba nešinas gera žinia apie priartėjusį išvadavimą ir Dievo karalystę. Dievas nepaliko savo tautos, neleido, kad blogis ją nugalėtų. Dievas ištikimas; jo malonė galingesnė už nuodėmę. Mes turime vieną kartą visam laikui išmokti, kad Dievo malonė galingesnė už kiekvieną, net pačią didžiausią ir gėdingiausią nuodėmę, - sakė popiežius. Nėra tokios nuodėmės, kurios Dievas negalėtų atleisti.
„„Dievas viešpatauja“ - šias žodžiais mes išreiškiame tikėjimą Viešpačiu, kuris pasilenkia prie žmonijos, apdovanoja savo gailestingumu, išvaduoja žmogų iš visko, kas žeidžia jame įspaustą Dievo atvaizdą. Dievo meilė žmonijai viršūnę pasiekė Jėzaus per Velykas įkurtoje gerumo ir taikos Karalystėje, kurios atėjimą švenčiame dabar, per Kalėdas“.
„Tai, broliai ir seserys, yra mūsų vilties priežastys, - sakė popiežius. Kai viskas atrodo prarasta, kai susiduriame su daugybe blogio, kai sunku tikėti ir esame gundomi sakyti, kad niekas neturi prasmė, - štai tos greitos šauklio kojos mums atneša gerą žinią: ateina Dievas nešinas naujienomis, ateina įkurti savo karalystę, atneša mums laisvę ir paguodą. Blogis amžinai neviešpataus, kančia pasibaigs, neviltis bus įveikta, nes Dievas yra su mumis. Ir mes, kaip Jeruzalė, esame kviečiami pabusti; pranašas ir mus kviečia būti vilties žmonėmis, padėti įsiviešpatauti šiai visiems skirtos šviesos karalystei. Reikia skubiai paskleisti mums patikėtą Gerąją Naujieną“.
„Ir mes turime skubėti „šokinėdami per kalnus“, nes pasaulis negali laukti, žmonija yra išalkusi ir ištroškusi teisingumo, tiesos ir taikos. Pamatę Betliejaus Kūdikį, pasaulio mažutėliai supras, kad pažadas išsipildė, žinia pasitvirtino. Ką tik gimusiame kūdikyje, suvystytame vystyklais ir paguldytame ėdžiose glūdi visa gelbstinčio Dievo galia. Atverkime širdis mažumui ir jame glūdintiems stebuklams. Tai Kalėdų stebuklai, kuriems su viltimi ruošiamės per Adventą. Dievas kūdikis stebina. Stebina neturtingas ir silpnas Dievas, kuris išsižadėjo savo didybės, kad būtų artimas mums“. (Vatikano radijas)
Nuotraukoje – Popiežiaus bendroji audiencija - ANSA
