Nors turtuoliai retai lanko bažnyčią ir dar rečiau susimąsto apie amžinąjį savo likimą, o tie, kurie esame nuolat Dievo ir Bažnyčios mokymo lauke, dažnai vos galą su galu sudurdami galėtume savęs paklausti: „Ar turi kokios įtakos mano išganymui užgyventas turtas?“
Jėzus šio sekmadienio Evangelijoje įspėja apie turto pavojų, tykantį tiek turčių, tiek bedalių. Vieni dažnai per nepasotinamą turto troškimą užmiršta šalia savęs gyvenantį ir akivaizdžiai stokojantį brolį, o kitas – būdamas beturtis materialiame gyvenime, neretai nuskursta ir savo vidumi, kai įsileidžia į širdies ir sielos gelmes pavydo ir troškimo greičiau praturtėti šmėklas. Turtas, kai jį jau valdome arba vien tik degame troškimu kuo greičiau pralobti, gali tapti mūsų dvasinio nuskurdimo ir amžinojo gyvenimo kliūtimi.
Prancūzai turi gražią pasakėlę apie turtuolį ir vargšą batsiuvį. Gyveno kartą turtuolis, kuris savo prabangiuose rūmuose per dienas skaičiuodavo skryniose sukauptas auksines grožybes. Šalia jo rūmų savo vargingą dirbtuvėlę turėjo ir vargšas batsiuvys. Nežiūrint batsiuvio žemiškų vargų, jis kas dieną taisydamas batus linksmai dainuodavo žmonėms. Tačiau jo linksma daina, pasiekianti turtuolio rūmus, šių rūmų šeimininko visiškai nedžiugino – labiau erzino. Vieną rytą turtuolis išėjęs batsiuviui numetė keltą auksinių. Iš pradžių tai batsiuvį pradžiugino. Jis pakėlė juos, nubėgo ir gerai pasislėpė. Bet vėliau batsiuvį apniko rūpesčiai. Vis laikas nuo laiko jis skubėdavo žiūrėti, ar tie auksiniai vis dar vietoje. Baiminosi, ar kas nematė, kaip jis eina tikrinti savo lobio. Galiausiai liovėsi skambėjusi jo linksma daina. Staiga batsiuvys, supratęs, kas nutiko ne tik su jo balsu, bet ir su gyvenimu, vieną dieną atnešė atgal turtuoliui auksinius ir tarė: „Pasiimk savo auksinius ir grąžink man mano dainą.“
„Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį, negu turtuoliui įeiti į Dievo karalystę!“ (Mk 10, 24). Materialiomis ir dvasinėmis gėrybėmis aptekusiam žmogui normaliomis aplinkybėmis tai būtų neįmanoma. Geroji Naujiena mums yra tai – kas neįmanoma žmogui, yra įmanoma Dievui. Jėzus pats savo Asmenyje yra tapęs mums išganymo Keliu pas Tėvą.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
