Trečiadienį ir ketvirtadienį Sinodo salėje buvo klausoma vyskupų pasisakymų apie trečią Sinodo darbo dokumento temų grupę, liečiančią šeimos misiją šiandien ir su tuo susijusius įvarius sielovadinius sprendimus. Per tris generalines konkrecijas – trečiadienio rytą ir po pietų bei ketvirtadienio rytą – pasisakė net 93 Sinodo tėvai, tad kaip pastebėjo t. Federico Lombardi SJ ketvirtadienį po vidudienio vykusioje tradicinėje spaudos konferencijoje, pristatyti kad ir labai trumpą visų pranešimų santrauką – tai „neįmanoma misija“. Tad labai bendrais bruožais kokios temos buvo dažniausiai keliamos Sinodo tėvų pasisakymuose?
Trečiadienį priešpiet kalbėta apie įvaikinimą, kuris turi būti suvokiamas ne kaip antrarūšė ir mažiau vertinga tėvystės forma, bet kaip tokia pat kilni ir pasiaukojanti tėvystė, sukurianti vaikui tikrą šeimos aplinką. Kalbant apie santuokos negaliojimo bylas, buvo keliamas klausimas ar tikėjimo stoka nėra pakankama priežastis, kuri santuokos sakramentą nuo pat pradžių paverčia negaliojančiu. Tai savo ruožtu dar kartą primena kaip svarbu deramai paruošti jaunimą santuokos sakramentui. Trečiadienio ryto pasisakymuose dažnai kartojosi sužeistų santuokų, išsiskyrusių ir civilinę santuoką sudariusių katalikų sielovados problemos. Šie žmonės negali būti atstumiami, apie jų situaciją reikia kalbėti vadovaujantis gailestingumu ir tiesa. Tai savo ruožtu reikalauja ir gerai pasiruošusių sielovadininkų. Artumas šiems žmonėms negali būti nuasmenintas. Reikia matyti konkrečių žmonių konkrečias problemas. Integravimas į bažnytinę bendruomenę gali būti įmanomas ir tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių jie negali priimti Komunijos. Trečiadienio rytiniame posėdyje kalbėta ir apie homoseksualių asmenų padėtį. Reikia didesnio atvirumo jų atžvilgiu, tačiau vadinamosios homoseksualios santuokos nesuderinamos su krikščioniškuoju mokymu. Taip pat ir įvaikinimas šiuo atveju prieštarautų vaiko teisei turėti tėvą ir motiną.
Taip pat ir trečiadienio popietinėje generalinėje kongregacijoje daug dėmesio skirta išsiskyrusių ir civilinėse santuokose gyvenančių katalikų situacijai. Kai kuriais atvejais būtų galima leisti jiems priimti Eucharistiją, tačiau tam reikalingas rimtas atgailos kelias ir įsipareigojimas nebenusidėti. Kai kurie Sinodo tėvai sakė, kad Bažnyčia neturėtų nė vieno atstumti, nes ir Kristus atėjo ne pas sveikuosius, bet pas sužeistus, nusidėjusius žmones. Tad ir išsiskyrusieji turi būti palydimi, nes jis priklauso Bažnyčiai. O jei jie yra Kristaus Kūno nariai, tai neturėtų būti jiems draudžiama priimti ir Eucharistiją. Antra vertus, kiti kalbėjo, kad nedera kurstyti nepagrįstų iliuzijų, bet reikia eiti pas sužeistas šeimas, drąsiai joms skelbti Dievo meilę ir gailestingumą, evangelizuoti. Trečiadienio popietinėje generalinėje kongregacijoje paliestos ir migruojančių šeimų bei šeimų gyvenančių tiesioginiame terorizmo pavojoje problemoms.
Ketvirtadienio rytiniame posėdyje Sinodo tėvų pasisakymuose kalbėta apie mišrias santuokas, kurioje vienas sutuoktinis yra katalikas, o kitas kitos konfesijos ar tikybos išpažinėjas. Kalbant apie skirtingų konfesijų krikščionių santuokas, jos galėtų veiksmingai prisidėti prie ekumenizmo plėtojimo. Sudėtingesnė situacija tarpreliginių santuokų atvejais, kurie dažnai reiškia reikalavimą krikščioniui sutuoktiniui atsisakyti savo tikybos. Savitas ir sunkiai išsprendžiamas problemas sukelia kai kuriose tradicinėse Afrikos visuomenėse toleruojama poligamija. Dar kartą sugrįžta ir prie išsiskyrusiųjų sielovados ir pakartotas siūlymas sukurti atsivertimo kelią, kuriuo eidami žmonės galėtų laipsniškai artėti prie pilnaverčio sakramentinio gyvenimo ir jame dalyvauti tuo metu, kai bus pašalinta nuodėmės būsena. Kalbėta apie Bažnyčios pareigą aiškiau, suprantamesne kalba aiškinti tikėjimo tiesas, nes dažnai žmonės nutolsta nuo tikėjimo ne dėl keliamų per daug didelių reikalavimų, bet dėl to, kad tie reikalavimai nepakankamai aiškiai suprantami. Bažnyčia turi kalbėti aiškiai kaip geras mokytojas ir būti švelni kaip motina. (Vatikano radijas)
