„Pusė mano širdies yra Lietuvoje“, pasakė Vatikano radijo lietuvių skyriaus redaktoriams šv. Jonas Paulius II pirmajame oficialiame susitikime su tarptautinės spaudos atstovais 1978 metų spalio 21 dieną. Apie nepaprastus žodžius iš popiežiaus lūpų, kurių reikšmė anuomet kai Lietuva ir Bažnyčia Lietuvoje buvo izoliuotos nuo pasaulio buvo dar ypatingesnė, Vatikano radijo programa lietuvių kalba pranešė dar tą pačią dieną, praėjus tik penkioms dienoms po lenko kardinolo, Krokuvos arkivyskupo išrinkimo Romos vyskupu ir popiežiumi. Šv. Karolis Wojtyla buvo išrinktas popiežiumi 1978 metų spalio 16 dieną ir pasirinko vadintis Jonu Pauliumi. Lietuvių gerokai mistifikuoti popiežiaus žodžiai „Pusė mano širdies yra Lietuvoje“ iš tikrųjų buvo tik dalis to, ką jis iš tikrųjų pasakė tą dieną trims Vatikano radijo lietuvių skyriaus darbuotojams. Popiežius Jonas Paulius II kalbėjo atsakydamas į prašymą: „Šventasis Tėve, melskitės už Lietuvą“. Į tai jis atsiliepė, „Kasdien meldžiuosi už Lietuvą, nes pusė mano širdies yra Lietuvoje“.
Šventasis Jonas Paulius II iš tiesų didelį dėmesį skyrė Lietuvai ir lietuviams, galbūt didesnį nei buvo galima laukti iš popiežiaus lenko į Rytus atsigręžusiame Vatikane: Šv. Kazimiero pripažinimas Lietuvos globėju Vatikano kalendoriuje, „Vilniaus“ rašybos įvedimas pirmoje vietoje vietoj „Wilno“ į Šventojo Sosto žinyną „Annuario Pontificio“ buvo tik reikšmingi mažmožiai. Popiežius Šaltojo karo metu atkreipė viso pasaulio spaudos dėmesį į Lietuvą, į kurią pranešė norėjęs nuskristi šv. Kazimiero mirties 500 metų jubiliejaus proga, bet negalėjęs dėl sovietų valdžios nepritarimo. Vietoj 1984 metais sukliudytos kelionės, aukojo lietuviams iškilmingas Mišias Vatikano bazilikoje ir užbaigė šv. Kazimiero jubiliejų privačiomis Mišiomis lietuvių kalba Kastelgandofo rūmų koplyčioje, kurias Vatikano radijas transliavo į Lietuvą. Po kelerių metų, minit Lietuvos Krikšto 600 metų jubiliejų, paskelbė palaimintuoju Dievo tarną Jurgį Matulaitį ir, negalėdamas lankytis Lietuvoje 1987 metais, paliudijo Bažnyčiai Lietuvoje solidarumą, prie apaštalo Petro bazilikos altoriaus koncelebruoti pakvietęs visų Europos episkopatų atstovus (vienas iš jų buvo kardinolas Joseph Ratzinger, vėliau popiežius Benediktas XVI). Lietuvos Krikšto jubiliejaus proga parašė Apaštališką laišką. Šv. popiežius Jonas Paulius II sutvarkė Lietuvos bažnytinės provincijos klausimus pripažindamas Vilniaus arkivyskupiją Lietuvai, įkūrė naująją Šiaulių vyskupiją, grąžino „pilnutinį spindęsi“ per visą pokario laikotarpį nenutrūkusiems Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos diplomatiniams santykiams, sudarė tris svarbias sutartis su Lietuvos Respublika dėl kariuomenės sielovados, švietimo ir kultūros ir dėl juridinių klausimų. Paskyrė du kardinolus lietuvius (Sladkevičių, Bačkį). Ir įgyvendino seniai puoselėtą svajonę: šv. Jono Pauliaus II apsilankymas Lietuvoje 1993 metais rugsėjo 4-8, įvykęs simboliškai tik keturias dienas po Raudonosios Armijos išvedimo iš Lietuvos teritorijos, buvo tarsi jo kasdieninės maldos už Lietuvą vainikavimas. Pirmą kartą per Lietuvą keliavo popiežius; Vilnius, Aušros Vartai, Arkikatedra, Šv. Jono, Šv. Dvasios Bažnyčios, Antakalnis, Vingio parkas, Kaunas, Arkikatedra, Santaka, Dariaus ir Girėno stadionas, Šiauliai, Kryžių kalnas, Šiluva, visur popiežiaus šv. Jono Pauliaus II maldą lydėjo Lietuvos tikinčiųjų bendruomenė. Be visų šių istorinių reikšmės įvykių, jau nebeįmanoma suskaičiuoti kiek kartų per beveik 27 pontifikato metus popiežius susitiko su Lietuvos vyskupais, kunigais, vienuoliais, pasauliečiais ir jaunimu, valstybės ir visuomenės atstovais, ir kiek iš viso kartų kreipėsi lietuviškai, pasveikindamas Vatikane apsilankiusius, vos ne kiekvieną savaitę bendrosiose audiencijose dalyvavusius lietuvius piligrimus.
Per 2000 Šventuosius metus šv. Jonas Paulius II galėjo įgyvendinti pagrindinį savo pontifikato siekį: švenčiant jo paties paskelbtą Didįjį Krikščionybės Jubiliejų įvedė Visuotinę Bažnyčią į trečiąjį krikščionybės tūkstantmetį. Ta proga, nors jau fiziškai slegiamas amžiaus ir ligos, priėmė į Romą atkeliavusią gausią grupę lietuvių piligrimų, pasidžiaugė Lietuvos sugrįžimu „į savo vietą Europos šeimoje“, lietuviams pasakė kalbą, be kita ko, palinkėdamas žodžiais, primenančiais popiežiaus Pranciškaus dažnus raginimus:
Šiandienos žmogui labiau nei bet kada reikia Evangelijos, kad jis galėtų eiti tiesos, laisvės, teisingumo ir taikos keliais (...). Gailestingumas ir atleidimas, meilė mažiems ir vargšams, dosni ir kilniaširdė tarnystė tegul būna jūsų skiriamieji ženklai ir tegul iškalbingai byloja, jog esate broliška vienuma Kristuje (...).
Popiežius meldžiasi už jus ir su nuoširdžia meile visus jus laimina“, - palinkėjo šv. Jonas Paulius II, kalbėdamas bene paskutiniojoje oficialioje audiencijoje lietuviams, įvykusioje 2000 metų kovo 4-ąją, Lietuvos globėjo Šv. Kazimiero šventės dieną. (Vatikano radijas)
