Popiežiaus homilija
Sekmadienį, spalio 18 dieną, minint Pasaulinę Misijų dieną popiežius Pranciškus iškilmingų Mišių metu paskelbė keturis naujus Bažnyčios šventuosius. Nauji šventieji yra Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės tėvai Liudvikas Martin (1823 - 1894) ir Marija AzelijaGuérin (1831 - 1877), italas kunigas VincenzoGrossi, ispanų kilmės sesuo Nekaltojo Prasidėjimo Marija.
Kanonizavimo apeigos vyko Šv. Petro aikštėje, dalyvaujant maldininkams iš tų kraštų, iš kurių kilę nauji šventieji. Naujuosius šventuosius jų iškėlimo į altorių garbę šventėje dalyvavimu pagerbė Ispanijos vyriausybės atstovų delegacija.
Su popiežiumi koncelebravo kardinolai, vyskupai ir kunigai, dalyvaujantys Sinodo asamblėjoje. Kanonizavimo apeigos buvo pradėtos Šventųjų skelbimo kongregacijos prefekto kardinolo Angelo Amato oficialiu prašymu, kad popiežius Pranciškus keturis palaimintuosius įrašytų į šventųjų sąrašą.
„Šventasis Tėve, Šventoji Bažnyčia prašo, kad Jūsų Šventenybė įrašytų palaimintuosius VincenzoGrossi, Nekaltojo Prasidėjimo Mariją, Liudviką Martin‘ą ir Mariją AzelijąGuérin į Šventųjų sąrašą, kad visi krikščionys galėtų kreiptis į juos, kaip šventuosius“.
Po šio prašymo, kardinolas Amato perskaitė trumpas palaimintųjų biografijas. Tada kalbėjo popiežius Pranciškus, melsdamas Visagalį Dievą Tėvą, kad per Jėzų Kristų, užtariant Mergelei Marijai ir visiems šventiesiems, savo malone palaikytų tai, ką žada atlikti ir malda kreipėsi į Viešpatį prašydamas, kad kanonizacija būtų Jam priimtina ir naudinga Bažnyčios augimui.
Po šio prašymo choras su visa Šv. Petro aikštėje susirinkusia Mišių asamblėja sugiedojo Visų Šventųjų litaniją, popiežius iškilmingai perskaitė kanonizavimo formulę:
„Švč. Trejybės garbei, katalikų tikėjimo išaukštinimui, krikščioniškojo gyvenimo dauginimui, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus ir mano galia, po ilgai trukusių svarstymų ir pakartotino dieviškosios pagalbos šaukimosi ir išklausius daugelio brolių vyskupystėje nuomonės, skelbiame ir nustatome Šventaisiais palaimintuosius VincenzoGrossi, Nekaltojo Prasidėjimo Mariją, Liudviką Martin‘ą ir Mariją AzelijąGuérin, juos įrašome į Šventųjų sąrašą ir nustatome, kad jie visoje Bažnyčioje būtų pamaldžiai gerbiami su visais Šventaisiais. Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen.“
Popiežiui perskaičiuos šventųjų skelbimo formulę tikinčiųjų procesijoje buvo atneštos kanonizuotų šventųjų relikvijos, kurios buvo pastatytos ant pakylos prie Mišių altoriaus.
Po to, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas dar kartą kreipėsi į popiežių Pranciškų. Visos Bažnyčios vardu padėkojęs už naujų šventųjų paskelbimą kardinolas Amato paprašė popiežiaus leidimo parengti Apaštališkąjį laišką apie įvykusį kanonizavimą.„Įsakau“ atsakė į prašymą popiežius.
Tie, kurie šiandien buvo paskelbti šventaisiais, su nepaprastu nuolankumu ir meile pastoviai tarnavo broliams, šitaip sekdami dieviškojo Mokyto pavyzdžiu, pasakė kanonizacijos Mišių homilijoje popiežius Pranciškus. Šventasis Tėvas priminė, kad kiekvienas iš mūsų, būdami pakrikštytaisiais, savo ruožtu dalyvaujame Kristaus kunigystėje: pasauliečiai tikintieji – bendrojoje kunigystėje, kunigai – tarnaujamoje kunigystėje. Todėl visi gali patirti meilę, sklindančią iš jo atvertos Širdies, tiek mums, tiek kitiems: šitaip tampame jo meilės ir gailestingumo „kanalais“, ypač tiems, kurie kenčia, liūdi, kurie netekę vilties, tapę vieniši.
Sekmadienio Mišių evangelijoje Jėzus mokiniams nurodęs kuriuo pavydžiu nesekti, pavyzdžiu iškelia save, tačiau pridurdamas, kad taip pat „Žmogaus Sūnus atėjo, ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“. (Mk 10, 45). Jėzus patikslina, kad turi galią tik būdamas tarnu, šlovę – per gebėjimą nusileisti, karališką valdžią – per visišką gyvybės paaukojimą. Taip įvyksta, kad per kančią ir mirtį Jis laimi paskutinę vietą, pasiekia aukščiausią didybę tarnystėje ir ją padovanoja savo Bažnyčiai.
Jėzaus vykdoma kunigystė iš esmės yra gailestingumo ir atjautos kunigystė. Jis betarpiškai patyrė mūsų patiriamus sunkumus, iš vidaus pažįsta mūsų žmogiškąją padėtį. Tai, kad Jėzus nepatyrė nuodėmės, nėra kliūtis jam suprasti nusidėjėlį. Jo šlovė nėra išpuikimas arba troškimas valdyti, o mylėti žmones, prisiimti jų silpnumus ir jais dalintis, pasiūlyti jiems gydančią malonę, su begaliniu švelnumu palydėti jų kančių kelią.
Naujųjų šventųjų, Kūdikėlio Jėzaus Teresėlės tėvų Liudviko Martin’o ir Marijos ZelijosGuérin, kun. VincenzoGrossi, sesers Nekaltojo Prasidėjimo Marijos šviesus liudijimas mus skatina žengti džiaugsmingos tarnystės broliams keliu, pasitikint Dievo pagalba ir Marijos globa. Tepalaiko ir teparemia mus iš dangaus savo galingu užtarimu.
Pasibaigus kanonizacijos mišioms popiežius Pranciškus vadovavo Vidudienio maldai. Prieš maldą popiežius išreiškė gilų susirūpinimą dėl padėties Šventojoje Žemėje, paragino priešintis neapykantai ir smurtui taikos gestais. Šiuo momentu reikia ypatingos drąsos ir valios pasipriešinti smurtui ir žengti konkrečiais įtampos mažinimo žingsniais, sakė popiežius. Dabartinis Artimųjų Rytų kontekstas rodo, kad Šventajai Žemei labiau nei bet kada reikia taikos. To prašo Dievas ir žmonijos gerovė.
