Dievas visada gausiai mus apdovanoja savo malonėmis. Tačiau mes ne visada suprantame Dievo meilės gausą, nes esame linkę viską matuoti. Apie tai kalbėjo popiežius Pranciškus antradienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas apaštalo šv. Pauliaus laiško romiečiams ištrauką.
Jėzaus atneštas išganymas yra nepalyginamai didesnis už Adomo nuopuolį. Jėzaus paliudyta bičiulystė, Dievo meilė žmogui yra nepaprastai gausi, - kalbėjo Pranciškus. Kaip Dievas mus dovanoja savo bičiulystę? Kaip jis mums suteikia išganymą? Jis mums jį dovanoja gausiai, be saiko, tekantį per kraštus. Pagalvokime apie žodį „gausa“, kuris dažnai kartojamas šiame laiške. Kur buvo pilna nuodėmės, ten dar gausesnė tapo malonė, sako Paulius. Malonė liejasi per kraštus. Tokia yra Dievo meilė. Besaikė. Jis dovanoja visą save.
Dievas kaip Evangelijos palyginimo gerasis tėvas atidžiai stebi horizontą, laukdamas kada pas jį sugrįš paklydėlis sūnus. Dievo širdis plačiai atverta. Kai mes pas jį sugrįžtame, jis mus apkabina, pabučiuoja ir iškelia mums puotą. Dievas nėra šykštus. Jis nežino kas yra šykštumas. Jis nieko mums negaili. Jis nestovi vietoje. Jis žvalgosi ar mes pas jį nesugrįžtame, o kai tik mums pamato, išbėga mūsų pasitikti. Jis mūsų ieško kaip palyginime apie pražuvėlę avį arba apie pamestą monetą. Jis visada taip daro.
Viešpats mums sako, kad danguje daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl šimto teisiųjų, tačiau mums tai sunku suprasti. Tai nelabai derinasi su mūsų žmogiškais kriterijais. Mes esame linkę viską matuoti, pagal save vertinti kiekvieną situaciją, tačiau mes naudojame labai mažus mastelius. Dėl to turime prašyti Šventosios Dvasios malonės, kad ji mums padėtų bent truputį suprasti šią meilę ir norėti, kad Dievas mus apkabintų ir bučiuotų, be saiko ir be ribų.
Popiežius Pranciškus
