Spalio mėnesio paskutinio sekmadienio Evangelijos skaitinys kiekvienam, kuris ieško Dievo karalystės, yra tarsi neišsenkanti versmė savo pamokymų gelme. Šio sekmadienio Dievoieškos kelio raktinis asmuo – aklasis elgeta Bartimiejus. Jėzus per savo Dieviškąją Pasiuntinybę Žemėje padarė daugybę stebuklų, stebėtinų išgijimų ir atsivertimų... Bet dauguma patyrusiųjų nepaprastą Jėzaus prisilietimą prie savo kūno ir dvasios žaizdų liko Evangelijose tik bevardžiais Jėzaus padarytų stebuklų liudininkais, tačiau šiame, trisdešimtajame, eilinių metų Evangelijos skaitinyje yra ne taip. Žinomas ir aklojo elgetos vardas – Bartimiejus ir to nelaimėlio tėvo vardas – Timiejus.
Mes dažnai savo maldoje prašome Dievo ir vienų, ir kitų reikalingų malonių mūsų gyvenimo kelionei, bet retas esame apdovanoti Bartimiejaus dvasine jėga maldauti vien pasigailėjimo malonės. Turbūt vis dar esame per daug „turtingi“ pašalinių žemiškų privalumų, kurie neretai yra rimta kliūtis didesniam Dievo artumui.
Kartą vienas politinis kalinys man prisipažino, kad niekada taip arti Dievo nebuvo kaip Sibiro lagerių neviltyje, bado ir nuolatinės mirties akivaizdoje, kai sušalęs ir išbadėjęs kartodavo Viešpaties maldos žodžius.
Aklasis elgeta Bartimiejus, išgirdęs Jėzaus pakvietimą prisiartinti, čia pat numeta apsiaustą, vienintelį patikrintą gyvenimo draugą ir palydovą. Prie Dievo neturėtume artintis su bent menkiausia sielos kertelėje užslėpta mintimi – tariamais arba įsivaizduojamais gyvenimo apsiaustais. Privalome išmokti Bartimiejaus tyro dvasinio nuogumo, kurį ant kryžiaus apnuoginimo aukos didybėje išaukštino ir pats Pasaulio Atpirkėjas.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
