Tęsdamas katechezę apie šeimą, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie labai svarbią vertybę, kurios žmogus mokosi nuo pat pirmųjų savo gyvenimo dienų – apie šeimyniškumą, tai yra sugebėjimą dalintis įvairiomis gyvenimo gėrybėmis ir džiaugtis tai darant.
Šios vertybės simbolis, šio sugebėjimo „ikona“ yra šeima savo namuose susėdusi prie stalo. Valgymas prie bendro stalo tai dalijimasis ne tik maistu, bet ir jausmais, žodžiais įvykiais; tai iš tiesų fundamentalus išgyvenimas. Šeimyniškumas yra tarsi termometras, kuriuo matuojame šeimos tarpusavio santykių sveikatą. Jei šeimoje kažkas nesiseka, jei yra kokių nors paslėptų žaizdų, susėdus prie stalo viskas matosi. Jei šeima nevalgo kartu prie bendros stalo arba valgo, bet nesiklaba, žiūri televiziją, ar visą savo dėmesį sutelkia į išmaniuosius telefonus – tokiai šeimai kažko trūksta.
Krikščionybėje glūdi ypatingas pašaukimas tokiam šeimyniškumui, - kalbėjo popiežius. Viešpats Jėzaus dažnai mokydavo sėdėdamas prie stalo. Jis ir Dangaus karalystę vaizdavo kaip šventinį pokylį. Jėzus prie vakarienės stalo suteikė mokiniams savo dvasinį testamentą, įsakydamas švęsti jo aukos atminimą, dovanodamas savo Kūną ir Kraują – išganymo Duoną ir Gėrimą, kurie maitina tikra ir nesibaigiančia meile.
Šia prasme galima sakyti, - tęsė Pranciškus, - kad dalyvaudama Mišiose, šeima jaučiasi kaip savo namuose, nes jis ateina švęsti Eucharistijos aukos atsinešdama savąją šeimyniškumo patirtį ir ją praturtina visuotiniu šeimyniškumu, tai yra Dievo meile visam pasauliui. Dalyvaudama Eucharistijoje šeima apsivalo nuo pagundos užsidaryti savyje, sustiprina savo meilę ir ištikimybę, pagal Kristaus širdį praplečia brolystės akiračius.
Šiais mūsų laikai, kai tiek daug uždarumo ir tiek daug įvairių sienų, šeimos ugdomas ir Eucharistijos stiprinamas šeimyniškas dalijimasis tampa nepranokstamai svarbus. Eucharistija ir ja besimaitinančios šeimos gali įveikti uždarumą, tiesti svetingumo ir meilės tiltus. Eucharistijos stiprinamas šeimyniškas svetingumas gali priimti, apsaugoti, pamaitinti mažutėlius, našlaičius, silpnuosius, sužeistuosius, nusivykusius ir apliestuosius.
Žiūrėkime į Eucharistijos puotą. Viešpats laužo savo kūną ir lieja savo kraują už visus. Jokia nesantaika negali būti galingesnė už šią bendrystės Auką. Nuo jos nusišalinti gali tik veidmainiai ar susimokiusieji su blogiu. Joks kitas atstumas negali atskirti nuo duonos ir vyno, Viešpaties Kūno sakramento. Gyva ir gyvybinga krikščioniškų šeimų sąjunga, kurios dinamiškas svetingumas apglėbia visus kasdienius vargus ir džiaugsmus, bendradarbiauja su Eucharistijos malone, sugebančia kurti bendrystę su vis nauja, viską apjungiančia ir gelbstinčia jėga.
Šitaip atsiskleidžia krikščioniškosios šeimos akiračių platybės. Ji mato taip plačiai kaip ir Bažnyčia - visų tautų žmonių, visų apleistųjų ir atstumtųjų Motina. Melskimės, - sakė Šventasis Tėvas, - kad šitoks šeimyniškumas dar labiau stiprėtų artėjančio Gailestingumo jubiliejaus malonės metais. (Vatikano radijas)
