Paskutinis balandžio mėnesio sekmadienis – Pasaulinė gyvybės diena. Bet kuriai gyvai būtybei nieko taip gyvybiškai nereikia, kaip tik meilės. Štai viename JAV mieste yra „Močiutės telefono linija“, į kurią bet kada gali skambinti viso miesto vaikai, kai jie yra vieniši, apleisti ir pamiršti tėvų. Daugelis vaikų dalinasi savo patirtimi mokykloje, kieme ir namuose. Šių visų skambučių varomoji jėga – vienatvė. Vaikai, kurie turėtų kaip tik jausti nuolatinį vaikystės džiaugsmą, deja, dažnai yra palikti vieni su savimi, su savo vaikiška vienatve. Šiandienos tėvai dažnai tuščiai teisinasi, kad nupirktas žaislas, kompiuteris, išmanusis telefonas gali užgydyti visas auklėjimo ir gyvenimo spragas bei žaizdas. Deja... Pasaulyje nėra tokių daiktų ar išmaniosios technikos, kuri galėtų pakeisti tėvų ir vaikų gyvą MEILĖS ryšį.
Tačiau kiekvienam žmogui reikia labiau kokybės, nei kad kiekybės. Štai Indijoje Motina Teresė kartą eidama Kalkutos lūšnynų kvartale pamatė merdėjantį elgetą. Čia pat Motinėlė švelniai prie savęs priglaudė elgetą, apiprausė ir paguldė į savo greitosios pagalbos sanatorinį namelį. Praeivis tai išvydęs sušuko: „Aš to nedaryčiau net už milijoną!“ Motina Teresė nesutriko ir čia pat atsakė: „Ir aš už jokius pinigus to nedaryčiau.“
Šio sekmadienio Evangelijoje sugrįžtame į paskutinę vakarienę, kur Jėzus kviečia savo gyvenimą pašlovinti, įprasminti ir pagerbti tik vienu – meile ir auka artimui. Tai neįkainojama ir kartu labai paprasta – gyventi jau dabar Dievo ir dangaus karalystės artumoje.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
