Šį sekmadienį Evangelijoje susitinka nuodėmė ir Gailestingumas. Žmogiško gyvenimo paribiai, žemiški užkaboriai ir dangiškos aukštumos, nepamatuojama dangaus mėlynė. Kyla keistas klausimas – nejaugi be nuodėmės negalima pažinti Dievo meilės ir jo gailestingumo? Galima. Yra žmonių, kurių gyvenimo kelias tiesus tiesus – jokio vingio ir jokio šešėlio. Tačiau dauguma mūsų savaip esame prieš Dievą lyg skolininkai, kaip Jėzaus palyginime – vieni skolingi penkis šimtus denarų, o kiti – tik penkiasdešimt.
Didis lenkų tautos muzikas, pianistas, kompozitorius, politikas ir vienas iš nepriklausomybės atkūrėjų Ignacijus Janas Paderevskis (1860–1941) turėjo draugą, kurio maža dukrelė ruošėsi rečitaliui. Jis atvyko į šį koncertą tik dėl savo gero draugo prašymo. Jau koncerto metu, pastebėjusi didį muziką, mergaitė susijaudino, čia pat pasipylė klaidos ir ji pravirko. Po koncerto didis muzikas priėjo prie mažos mergaitės, nieko nepasakęs ją apkabino ir pabučiavo. Nežinia, jei ne ši jos klaida koncerto metu, ar ji būtų sulaukusi pasaulinės muzikos žvaigždės dėmesio ir šilto apkabinimo.
Šis, vienuoliktasis, eilinis metų sekmadienis mums primena ne tik žmogiško svetingumo svarbą mūsų žmonių santykiuose, ko savu laiku nėra padaręs Petras Jėzui: numazgoti kojas, pasveikinti svečią šventu bučiniu ir patepti galvą aliejumi. Kur kas svarbiau yra tyra meilė ir užuojauta vienas kitam.
Tegu šis sekmadienis mums primena, kad dieviška yra atleisti ir besąlygiškai mylėti.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
