Sekmadienį Šiaulių katedros šoninei koplyčiai suteiktas „Dievo Gailestingumo“ titulas. Koplyčią iškilmingai dedikavo Krokuvos arkivyskupas metropolitas kard. Stanisław Dziwisz, sakęs, kad „Tai bus pastovus Gailestingumo Metų pergyvenimo pėdsakas mūsų gyvenime ir mūsų pasiryžime būti gailestingiems“.
Koplyčios dedikavimo iškilmės vyko birželio 26 d., Šiaulių katedrai švenčiant titulinius šv. apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidus. Jose dalyvavo Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ.12.15 val. iškilmingai sutiktas kard. Stanisław Dziwisz ir palydėtas į Katedrą. Kreipdamasis į garbų svečią, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis priminė pirmąjį kardinolo vizitą Šiauliuose 1993 m. kartu su popiežiumi Jonu Pauliumi II, kai dar nebuvo Šiaulių vyskupijos. Šiaulių vyskupiją minėtasis popiežius įsteigė 1997 m., todėl, sakė Šiaulių ganytojas, reikšminga, kad „atvykote padovanoti šv. Jono Pauliaus II kraujo relikviją“ ir paprašė kardinolą aukoti šv. Mišias už visą Šiaulių vyskupiją.
Paprašęs visų atsisėsti, Krokuvos arkivyskupas pabrėžė, kad nors Šiaulių vyskupija neturi ilgos istorijos, tačiau gražiai išaugo ir yra svarbi. Visame pasaulyje žinomas Kryžių kalnas, padaręs didelį įspūdį Šventajam Tėvui. Tai maldos vieta, tapusi Jėzaus Kryžiaus šventove. Šią vietą išsaugoti yra privilegija ir įpareigojimas. Kalbėdamas apie savo dovaną, kardinolas sakė, jog tai Jono Pauliaus II atvykimas kitu būdu: „paskelbtas šventuoju jis atvyksta per kraujo relikviją, matomą relikvijoriuje“. Jonas Paulius II Dievo gailestingumo žinią nešė visur keliaudamas kaip piligrimas, dabar šią gailestingumo žinią atnešė į jūsų vyskupiją. „Labai gražu, kad jūs savo vyskupijoje bažnyčią statydinate ant Dievo Gailestingumo pamato“, minėdamas naujosios koplyčios dedikaciją sakė kard. Stanisław Dziwisz.
Sakydamas pamokslą Krokuvos arkivyskupas metropolitas pažymėjo, jog dovanojamų relikvijų dėka Šiaulių ir Krokuvos bažnyčios tampa dar artimesnės. Taip pat Šiaulių vyskupijai, jos šeimoms ir visuomenei dar artimesnis tampa Gailestingumo, Šeimų, Jaunimo Popiežiaus. Kardinolas S. Dzivisz ragino šiam šventajam patikėti reikalus ir gyventi gilia viltimi, kad jis juos perteiks prie Dievo sosto. „Aš pats patikiu Šventajam Popiežiui ganytojiškus rūpesčius ir žinau, kad jis veiksmingai padeda iš aukštybių. Tarnavau jam Krokuvoje ir Vatikane beveik 40 metų. Gerai pažinojau jo pamaldumą, jo uolumą, jo širdį ir dėl to žinau, kad galima juo pasitikėti ir juo remtis. Sau jis kėlė aukštus reikalavimus. Nepavargdamas tarnavo Kristui ir Bažnyčiai. Jo tarnyba buvo meilės išraiška, statant Dievą savo gyvenimo centre, o Kristus jam buvo didžiausia meilė. Tokį gyvenimo idealą siūlė visiems pradedant jaunimu“, - sakė Krokuvos arkivyskupas ir visus, ne tik jaunimą, pakvietė į susitikimą su popiežiumi Pranciškumi Krokuvoje liepos 26 d., per Pasaulines jaunimo dienas.
Po aukos liturgijos prieš altorių stovėjusios šv. Jono Pauliaus II, šv. Faustinos Kovalskos ir pal. Mykolo Sopočkos relikvijos iškilmingai nuneštos į Dievo gailestingumo koplyčią. Šv. Faustinos Kovalskos relikvijas, kurias padovanojo Lenkijos Gailestingojo Jėzaus seserų kongregacijos seserys, nešė tos pačios kongregacijos sesuo Konstancija, atvykusi specialiai šioms iškilmėms. Po koplyčios dedikavimo ir relikvijų išstatymo ceremonijos, į koplyčią maldai rinkosi tikintieji.
Krokuvos arkivyskupas metropolitas kard. Stanisław Dziwisz Lietuvoje lankosi jau trečiąjį kartą. Pirmąjį kartą, kaip asmeninis popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorius, buvo atvykęs 1993 m. Prieš šv. Mišias, kardinolas kartu su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu, aplankė tas pačias vietas, kur būta su popiežiumi: Kryžių kalną, pranciškonų bei jėzuitų vienuolynus.
Kryžių kalną Krokuvos arkivyskupas pirmiausia apžvelgė užlipęs į koplyčią, kurioje popiežius Jonas Paulius II aukojo šv. Mišias. Prisiminė Šventojo Tėvo gilų susijaudinimą: „Jis buvo meniškos sielos ir labai giliai visa tai jautė“. Čenstachavoje šv. Jonas Paulias II sakė, kad Jasna Guros šventovėje lenkai visuomet išliko laisvi, šiuos žodžius, anot kardinolo, galima pritaikyti ir Kryžių kalnui: šioje vietoje lietuviai visuomet buvo laisvi. „Tauta su tikėjimu išliko laisva. Galima pasakyti, kad čia gimė lietuvių tautai laisvė ir nepriklausomybė komunistinės priespaudos metais“, - sakė ilgametis popiežiaus Jono Pauliaus II sekretorius. Lankydamas Kryžių kalną bei vienuolynus, kardinolas domėjosi šv. Jono Pauliaus vizito atminimą išreiškiančiomis vietomis: sustojo ties popiežiaus Jono Pauliaus II padovanotu kryžiumi; paliko rožančių prie Jėzaus skulptūros, kurios apačioje lentelė skelbė, kad ji pašventinta popiežiaus; įsižiūrėjo į Kryžių kalno vienuolyne saugomą nuotrauką; aplankė prie šv. Ignaco Lojolos bažnyčios stovintį Šventojo Tėvo paminklą; suklupo maldai jėzuitų bažnyčioje. Šioje kelionėje Krokuvos arkivyskupą metropolitą lydėjo sekretorius ks. mgr. Tomasz Szopa. Be relikvijos, kardinolas S. Dzivisz taip pat padovanojo šv. Jono Pauliaus II dėvėtą arnotą.
Inesė RATNIKAITĖ
