Liepos mėnesio vidurio sekmadienio Evangelija mums pasakoja apie dvi seseris – Mortą ir Mariją. Jos gyveno maždaug dvi mylios nuo Jeruzalės, mažame Betanijos kaime. Jų brolis buvo Lozorius, kurį iš mirties prikėlė Jėzus. Tai buvo geri Jėzaus draugai ir bičiuliai, kurie visada laukdavo ir šiltai priimdavo Jėzų jo kelionių metu.
Ką šio sekmadienio Evangelija mums sako?
Luko Evangelija ne kartą pabrėžia svarbų moters vaidmenį senovės žmonių gyvenime. Šio sekmadienio Evangelijoje pamokantis pasakojimas apie dvi seseris – vieną veiklią, o kitą dvasingą. Šiame pasakojime nėra nuvertinamas veiklumas ar kaip nors išaukštinamas neveiklus dvasingumas. Šis pasakojimas apie Mortą ir Mariją, priėmusias į svečius Jėzų, turi priminti, kad pirmiausia turime klausyti Dievo balso ir tik po to veikti. Jėzus šio sekmadienio Evangelijoje, nors ir po ilgos kelionės (galbūt pėsčiomis ir nuvargęs) pasiekęs Mortos ir Marijos namus, pirmiausia nori pasidalinti savo dvasinio gyvenimo turtais, būti išgirstas ir tik po to pavaišintas.
Mes mėgstame skaityti ir klausyti įvairių sėkmingų žmonių gyvenimo istorijas, bet pasižvalgykime į kai kuriuos atidžiau. Dauguma šventųjų, kurie įkūrė ligonines, gyvenimo ir veiklos institutus, nuveikė milžiniškus gyvenimo darbus, viską pradėję nuo nulio ir darę vienus ar kitus regimus savo veiklos stebuklus, pirmiausia ilgiausias rytmečio, dienos ar net nakties valandas skirdavo maldai, apmąstymams ir asmeniniam susitikimui su Dievu. Tai Don Bosco, Motina Teresė ir nesuskaičiuojama daugybė kitų šventųjų. Tie, kurie skundžiamės dėl vienų ar kitų gyvenimo trikdžių ir stabdžių, atsakykime, kiek laiko per dieną skiriame maldai ir tylai bei vienijamės Dievuje?
Kartą vieno susitikimo metu keli pamaldūs jaunuoliai susimąstė, kokios norėtų žmonos: kaip Morta ar Marija? Vienas tada prabilo: „Man arčiau širdies Morta. Tikrą vyrą užkariausi tik per pilvą.“ Tada atsiliepė kitas: „O man arčiau širdies Marija. Bendram gyvenimui reikia daugiau, nei kad būtų prikimštas pilvas. Reikia žmogaus, su kuriuo norėtum viskuo dalintis ir kuris tave suprastų.“ Tada atsiliepė trečias: „O aš norėčiau, kad mano mylima moteris turėtų po lygiai abiejų šių moterų savybių. Morta man artimesnė dėl savo vikrumo, o Marija dėl savo dvasingumo.“
Šio sekmadienio Evangelija kviečia mūsų veiklumą papildyti dvasingumu, Dievo artumu. Tik čia yra tikra žmogaus laimė ir gyvenimo prasmė.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
Airija
