Bolonijoje liepos 14 – rugpjūčio 4 dienomis vyksta Pamokslininkų ordino, paprastai pagal steigėją šv. Dominyką vadinamo dominikonais, generalinė kapitula. Į ją susirinkę visame pasaulyje veikiančių ordino provincijų vadovai ir atstovai aptaria einamuosius savo vienuolijos tapatybės, gyvenimo ir sielovados reikalus, o kartu, visos Bažnyčios švenčiamų Gailestingumo metų kontekste, mini savo ordino įkūrimo 800 metų sukaktį. Šiemet prieš pat Kalėdas sukaks lygiai 800 metų nuo tos 1216-ųjų gruodžio 22 dienos kai popiežius Honorijus III patvirtino šv. Dominyko įkurtą Pamokslininkų ordiną.
Dominikonų generalinę kapitulą pasveikino popiežius Pranciškus. Jo vardu, laišką Bolonijoje susirinkusiems dominikonų ordino atstovams pasiuntė Popiežiaus Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin. Nuoširdžiai sveikindamas dominikonus ir melsdamas jiems Šventosios Dvasios dovanų, Šventasis Tėvas primena, kad gailestingumas yra pagrindinė kolona, kuria remiasi visas Bažnyčios gyvenimas, tad ir visa Bažnyčios sielovadinė veikla turi būti kupina gerumo ir visą jos vykdomą skelbimo misiją turi lydėti gailestingumo liudijimas. Bažnyčios patikimumas priklauso nuo to, ar ji sugeba liudyti atjautą ir gailestingumą, kuris suteikia naują gyvybę ir įkvepia drąsos su viltimi žiūrėti į ateitį. Popiežius linki, kad šv. Dominyko – malonės ir atleidimo apaštalo, vargšų globėjo ir tiesos gynėjo – charizmos sekėjai liudytų gailestingumą dabartiniais laikais, kad jį skelbtų žodžiais ir gyvenimu, kad įkūnytų Dievo artumą ir gerumą, kad padėtų šių laikų visuomenei atrasti solidarumo, atleidimo ir artimo meilės grožį. Melsdamas dominikonams Švenčiausiosios Mergelės užtarimo ir suteikdamas jiems savo apaštališkąjį palaiminimą, popiežius prašo, kad ir viso pasaulio dominikonai melstųsi už jo vykdomą Petro tarnystę.
1216 m. gruodžio 22 d., patenkindamas šv. Dominyko Guzmano prašymą, popiežius Honorijus III bule „Religiosam vitam“ patvirtino Pamokslininkų ordino regulą.
Pamokslininkų ordiną įkūręs Dominykas Guzmanas gimė Ispanijoje apie 1170 m. Vos įšventintas kunigu, pradėjęs garsėti išmintimi ir darbštumu Dominykas tapo savo vyskupo artimu bendradarbiu ir patarėju. Lydėdamas vyskupą jaunas kunigas greit susipažino su to meto Bažnyčios problemomis – šiaurės Europoje ištisos tautos dar nebuvo nieko girdėjusios apie Kristų, kitur krikščionys gyveno nesantarvėje, o pietų Prancūzijoje buvo kilęs albigensų religinis judėjimai.
Vieną kartą drauge su vyskupu lankantis popiežiaus dvare, Dominykui buvo pasiūlyta evangelizuoti tuo metu pietinėje Prancūzijoje paplitusius albigensus, tai yra eretikų grupę, skelbusią manichėjišką, dualistinę visatos sampratą. Dominykas noriai priėmė pasiūlymą ir tuoj pat leidosi į albigensų žemes, ėmė su jais polemizuoti. Greit atsirado ir pasekėjų, iš kurių susiformavo būsimos naujos vienuolių bendruomenės užuomazga. Pirmoji Pamokslininkų ordino bendruomenė buvo įkurta Tulūzoje.
Dominikonai, panašiai kaip ir maždaug tuo pat metu Italijoje susikūrę pranciškonai, rinkosi elgetaujančio ordino formą, tai yra mobilumą, tiesioginį kontaktą su žmonėmis, neprisirišimą prie žemių ir turtų. Labai svarbus ir ordino ateitį nulėmęs sprendimas buvo siųsti brolius į pačias geriausiais to meto mokyklas, kad jie būtų kuo puikiausiai pasirengę savo darbui. Kai Dominykas mirė Bolonijoje 1221 m., dominikonai jau buvo pasklidę po Europą. Labai greit, jau 1234 m. Dominykas buvo paskelbtas šventuoju.
Jau tryliktajame amžiuje pirmieji dominikonai pasiekė ir Lietuvą, tačiau sparčiausia plėtra vyko septynioliktajame amžiuje. Šiandien Lietuvoje tėra tik viena dominikonų bendruomenė – Vilniuje, prie šv. Jokūbo ir Pilypo bažnyčios. Šis vienuolynas yra Prancūzijos provincijai pavaldaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos dominikonų vikariato centras.
2016 m. Popiežiškojo žinyno duomenimis, visame pasaulyje yra 552 dominikonų vienuolynai, apie 4,4 tūks. dominikonų kunigų ir apie 1,4 tūks. brolių ir kandidatų į vienuolius. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: v. Dominykas - RV
