Po mėnesio pertraukos, trečiadienio rytą vėl įvyko popiežiaus bendroji audiencija. Pauliaus VI audiencijų salėje Vatikane susitikdamas su keliais tūkstančiais piligrimų, Šventasis Tėvas jiems kalbėjo apie savo kelionę į Lenkiją ir dalyvavimą Krokuvoje vykusiose Pasaulio jaunimo dienose.
Jau antrą kartą Pasaulio jaunimo dienos buvo surengtos Lenkijoje. Pirmą kartą 1991 m. jos vyko Čenstakavoje. „Per pastaruosius 25 metus pasikeitė Lenkija, pasikeitė Europa ir pasikeitė visas pasaulis, Pasaulio jaunimo dienos tapo pranašišku ženklu Lenkijai, Europai ir pasauliui, - kalbėjo Pranciškus. Nauja jaunimo karta, Jono Pauliaus II pradėtos piligrimystės tęsėjai, atsiliepė į šiandienos iššūkius ir davė vilties ženklą – ženklą, kuris vadinasi brolybė. Jaunimas vėl atsiliepė į kvietimą – atvyko iš viso pasaulio. Tai buvo spalvų, skirtingų veidų, kalbų, skirtingų gyvenimo istorijų šventė. Jaunimas taip pat atsinešė savo žaizdas, savo klausimus, bet visų pirma – susitikimo džiaugsmą ir dar kartą suformavo brolybės mozaiką. Šiame didžiuliame Jubiliejaus susitikime jaunimas priėmė Gailestingumo žinią, kad ją visiems liudytų gailestingumo darbais sielai ir kūnui. Dėkoju, - sakė Pranciškus, - visiems jaunuoliams, kurie buvo atvykę į Krokuvą ir visiems, kurie su mumis vienijosi iš visų Žemės pakraščių“.
Kalbėdamas apie Krokuvoje ką tik pasibaigusias Pasaulio jaunimo dienas, popiežius taip pat paminėjo Susanną – jauną merginą iš Romos vyskupijos, kuri, susirgusi meningitu, grįždama iš Krokuvos, mirė Vienoje. „Viešpats, kuris ją tikrai priėmė į Dangų, tepaguodžia jos artimuosius ir draugus“.
Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams sakytoje kalboje popiežius paminėjo ir kitus savo kelionės į Lenkiją įvykius – visų pirma Mišias Čenstakavos Dievo Motinos šventovėje. Pasak Pranciškaus, toje šventovėje galima tarsi ranka prisiliesti prie Dievo tautos tikėjimo, pamatyti kaip ji net ir sunkiuose išbandymuose sugeba išsaugoti viltį, kaip ji saugo tą išmintį, kurią sudaro pusiausvyra tarp tradicijos ir naujumo, tarp atminties ir ateities. Popiežius sakė, kad žengdama į ateitį Europa turi išsaugoti ją sukūrusias vertybes, krikščionišką požiūrį į žmogų. Tarp šių vertybių yra gailestingumas, kurio didieji apaštalai buvo lenkų tautos vaikai – šventieji Faustina Kowalska ir Jonas Paulius II.
Kitas svarbus kelionės į Lenkiją momentas buvo vizitas Aušvico mirties lageryje. Pastarasis kelionės programos įvykis tai liudijimas visam pasauliui. Jis turi atsiliepti į pavojus, kuriuos kelias šiandien vykstantis karas „dalimis“. Tyla vizito Aušvico lageryje metu pasakė daugiau negu būtų galima išreikšti žodžiais. Popiežius sakė, kad toje tyloje jis girdėjo ir jautė ten kentėjusių sielų artumą, taip pat ir tas šventas sielas, kurios ir tomis pragariškomis sąlygomis sugebėjo duoti gailestingumo liudijimą. Toje didžioje tyloje popiežius meldėsi už visas smurto ir karo aukas, suprasdamas kokia svarbi yra atmintis, ne tik kaip praeities atminimas, bet kaip įspėjimas, kaip atsakomybės priminimas šiandienos ir ateities kartoms, kad neleistų dygti neapykantos ir smurto sėkloms.
Trečiadienio bendrosios audiencijos metu sakytoje kalboje popiežius Pranciškus dar kartą dėkojo Viešpačiui ir Švenčiausiajai Mergelei. Taip pat dar kartą su dėkingumu prisiminė į Krokuvą jį pakvietusius Lenkijos prezidentą ir Krokuvos arkivyskupą. Popiežius dar kartą dėkojo visiems įvairiais būdais prisidėjusiems prie jo kelionės ir Pasaulio jaunimo dienų organizavimo, paminėjo savanorius, o tai pat žiniasklaidos darbuotojus, kurių dėka Pasaulio jaunimo dienas buvo galima sekti visame pasaulyje.
Sveikindamas trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusius maldininkus iš Brazilijos, popiežius Pranciškus kreipėsi į visą brazilų tautą ir ypač į Rio de Žaneiro miestą, kur penktadienį prasideda olimpinės žaidynės. „Taikos, tolerancijos ir susitaikinimo ištroškusiame pasaulyje, linkiu, kad olimpinių žaidynių dvasia įkvėptų visus, dalyvius ir žiūrovus, „kovoti gerą kovą“ ir visiems kartu baigti bėgimą (plg. 2 Tm 4,7-8), siekiant ne tik medalio, bet kur kas didesnės dovanos – kurti tokią visuomenę, kurioje viešpatautų solidarumas, kurioje visi žmonės save suvoktų kaip vienos žmonių šeimos narius, nepriklausomai nuo kultūrų, odos spalvos ar religijos skirtumų“.
Baigdamas kalbą, trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems piligrimams popiežius paminėjo ir savo kelionę į Porciunkulę ketvirtadienį. Paprašė palydėti jį malda, prašyti šv. Pranciškaus užtarimo. (Vatikano radijas)
Popiežius Pranciškus - REUTERS
