Naujasis klebonas Kazys Žutautas pamaldas Pagėgių bažnyčioje laikys jau nuo ateinančio sekmadienio, rugpjūčio 7-osios.
Telšių vyskupijos sprendimu, iš Pagėgių, Vilkyškių ir Ropkojų parapijų iškelti klebonai, o į jų vietas paskirti nauji. Jau šį sekmadienį šv. Mišias Pagėgiuose laikys klebonas Kazys Žutautas, iki šiol dirbęs Vilkyškiuose. O pastarojoje parapijoje – klebonas Kęstutis Pajaujis, atkeltas iš Skuodo rajono.
„Šilokarčema“ pradeda rašinių ciklą apie naujuosius parapijų vadovus Pagėgių krašte.
K. Žutautas, kaip ir buvęs klebonas Vytautas Gedvainis, aptarnaus ne tik Pagėgių, bet ir Rukų bei Usėnų parapijas.
Vilkyškietis, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys „Šilokarčemai“ sakė, kad klebonas K. Žutautas į Vilkyškių parapiją buvo atkeltas prieš šešerius metus.
„Buvo labai aktyvus kunigas, bendraujantis su visais žmonėmis, nesvarbu, ar tai jaunas, mažas, ar garbaus amžiaus senjoras, - prisiminė S. Stonys. - Kiekvienam rado gerą, gražų žodį, tinkantį toms progoms. Jei buvo bėda, pasakydavo užuojautos žodį, jei krikštynos, vestuvės ar kažkoks kitas džiaugsmas – dvasią pakeliantį žodį. Ir antra, jis buvo Vilkyškių bendruomenės valdybos narys, taip pat aktyvus bendruomeninio gyvenimo dalyvis gimnazijos bei seniūnijos veikloje. Vilkyškiečiai, išleisdami šį kleboną, tikrai braukė ašaras, bet širdyse džiaugėsi, kad jis netoli iškeliamas – į Pagėgius“.
Dar S. Stonys sakė, kad klebonui K. Žutautui dirbant Vilkyškiuose buvo suremontuota bažnyčia – sutvarkytos parapijos šarvojimo patalpos, šventorius ir visa bažnyčios aplinka. Džiugu, kad ne projektų lėšomis, o iš tikinčiųjų aukų padaryti visi nauji bažnyčios baldai. K. Žutautas sugebėjo dirbti taip, kad žmonės aukojo kiek galėdami, todėl būtent klebono iniciatyva ir pastangomis tapo įmanoma apsirūpinti visais baldais.
Interviu su naujuoju Pagėgių klebonu
K. Žutautas maloniai sutiko atsakyti į keletą „Šilokarčemos“ žurnalisto klausimų.
- Kokį parapijos kleboną žmonės nori turėti ir kokiu Jūs stengiatės būti?
- Pirmiausia klebono pareiga yra tokia, kad kartu su tikinčiaisiais galėtų pasimelsti, sužinoti daugiau apie poną Dievą, jį pažinti ir tai gyvenime pritaikyti. Tikėjimas iš to ir susideda – ir iš socialinio suvokimo, ir iš pamaldumo, bei, žinoma, atsakingumo vienas už kitą. Klebonas turi ir prižiūrėti, ir visur dalyvauti – aš taip įsivaizduoju ir suvokiu.
- Ko Jūs tikitės iš Pagėgių, Rukų ir Usėnų parapijų tikinčiųjų?
- Tikiuosi, jog priims mane ir galėsime gražiai bendradarbiauti, kad žmonės bus aktyvūs bažnyčios veikloje. Kad galėtume kartu eiti per gyvenimą tikėjimo keliu ir kasdienybėje. Pirmiausia to turi norėti tikintieji, tada ir kunigas stengiasi.
- Ar jau teko lankytis ir susipažinti su Pagėgių, Rukų ir Usėnų maldos namais?
- Po paskyrimo dar neteko, buvau tik Pagėgiuose. Bet per tą laiką, kol buvau paskirtas Vilkyškiuose, ir vienoje, ir kitoje iš šių parapijų teko būti laidotuvėse. Nes klebonas V. Gedvainis mane pakviesdavo, kai jis tuo metu negalėdavo ten nuvykti. O šiaip su tikinčiaisiais, ypač su aktyviąja dauguma, manau, kad esame pažįstami, kadangi teko dalyvauti įvairiose Pagėgių krašto šventėse – ir Usėnuose, ir Stoniškiuose.
- Jūsų žiniomis, ar dar liko šiose trijose parapijose nebaigtų darbų - gal dar teks ką nors tvarkyti bažnyčiose ir prie jų?
- Pagėgiuose, bažnyčios viduje, remonto darbai lyg ir užbaigti, bet dar reikėtų išspręsti kai kurias geoterminio šildymo bei klebonijos nepakankamo apšildymo problemas, sutvarkyti šventorių. Liko tik lauko darbai. O kaip pavyks, nežinau.
Tikiuosi, kad su „Šilokarčema“ sėkmingai bendradarbiausime.
