Sekmadienio rytą popiežius Pranciškus aukojo Mišias Šv. Petro bazilikoje. Jose dalyvavo keturi tūkstančiai skurdą ir socialinę atskirtį kenčiančių žmonių iš Italijos ir kitų šalių, kurie nuo penktadienio Romoje šventė jiems skirtas Gailestingumo jubiliejaus dienas.
„Jums užtekės teisingumo saulė“ (Mal 3,20). Mišių pirmajame skaitinyje girdėti pranašo Malachijo žodžiai padeda mums suprasti šiandienės šventės prasmę, - sakė Pranciškus, pradėdamas Mišių homiliją. Šie paskutiniojo Senojo Testamento pranašo paskutinio puslapio žodžiai mus kviečia pamąstyti apie gyvenimo prasmę. Kuo aš pasitikiu: Viešpačiu ar kitais tariamai patikimais dalykais, kurie nepatinka Dievui? Kas yra mano gyvenimo tikslas? Ko trokšta mano širdis?
Kelti panašius klausimus skatina ir šios dienos Evangelija. Jėzus yra Jeruzalėje. Jo laukia paskutinis ir svarbiausias žemiškojo gyvenimo etapas – mirtis ir priskėlimas. Būdamas šalia šventyklos, kuri buvo „išpuošta gražiais akmenimis bei dovanomis“ (Lk 21,5), Jėzus sako žmonėms, kad visas tas išorinis grožis netvers amžiais, kad „ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens“ (6), kad žmonija taip pat neišvengs karų, badmečių ir kitų baisybių. Kada tai įvyks? – klausia žmonės, tačiau Jėzui toks smalsumas nepatinka, jis įspėja prieš priartėjusias nelaimes skelbiančius netikrus pranašus, prieš horoskopų tuštybę. Tarp daugybės šių balsų, Viešpats prašo matyti skirtumą tarp to ką Dievas šiandien mums nori pasakyti, ir tų balsų, kurie naudodamiesi Dievo vardu gąsdina ir skaldo žmones.
Šios dienos Evangelijoje Jėzus ragina mus pamąstyti kas yra tikrai svarbu mūsų gyvenime. Kas yra vertinga, kas išlieka, kad nepraeina? „Tikrai nepraeina du dalykai: Viešpats ir artimas, - sakė popiežius. Tai džiausi mūsų turtai, kuriuos turime mylėti. Visa kita – dangus, žemė, net ir ši bazilika – praeis. Tačiau dviejų dalykų negalime išmesti iš savo gyvinimo – Dievo ir kitų žmonių“.
„Deja, žmogaus asmuo, Dievo iškeltas virš visos kūrinijos, labai dažnai atmetamas, o pasirenkami praeinantys dalykai. Taip neturi būti, nes žmogus Dievui yra pats brangiausias kūrinys“.
Popiežius kreipėsi į Mišiose dalyvavusius skurdą ir atskirtį kenčiančius žmones: „Padėkite mums matyti tai, ką Dievas mato. Mes patys darome sau didelę žalą kai apsimetame, kad nematome tarp mūsų gyvenančių daugybės šių dienų Lozorių. Nusigręždami nuo jų, mes nesugręžiame nuo Dievo. Vis didėja tragiškas mūsų laikų prieštaravimas: kuo daugiau pažangos ir galimybių, kas savaime yra gėris, tuo mažiau žmonių, kurie gali jomis pasinaudoti. Šis didis neteisingumas turi mus labiau jaudinti negu žinojimas kada bus pasaulio pabaiga. Negalime būti ramūs, jei žinome, kad Lozorius guli prie mūsų durų; negali būti ramybės, jei nėra teisingumo mūsų bendruose namuose“. (Vatikano radijas)
Nuotraukoje – Popiežius Pranciškus - REUTERS
